knarkuoti

knarkúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. murkuoti, purkuoti: Katinas knarkúo[ja] Lk. Rasintais katė knarkúoja ir nenoria pelioti J. 2. prunkšti, knarkčioti: Arklys knarkúo[ja] pro mišką bėgdamas, – gal vilką mato Varn. 3. švargžti, parpti: Pypkė be ydvos traukiant neknarkúoja J. 4. knarkiant kvėpuoti: Ka neėda, tai neknarkúo[ja] [paršelis] Lkv.